Iš: www.industrial-lasers.com
Lazerių eksportas ir vyriausybės parama toliau auga
Koray Eken
Diversifikuota ekonomika, artumas Europai, Artimiesiems Rytams ir Centrinei Azijai, integracija su užsienio rinkomis, išorinis ES stojimo ramstis, tvirtas ekonomikos valdymas ir struktūrinės reformos yra Turkijos ilgalaikių perspektyvų varomosios jėgos. Nuo 2001 m. krizės šalis demonstravo vieną sėkmingiausių augimo rodiklių pasaulyje: nuo 2002 iki 2008 m. ekonomikos augimas vyko 27 ketvirčius iš eilės dėl padidėjusio produktyvumo, ir šalis tapo 17-a pagal dydį ekonomika pasaulyje.
Mašinų pramonė, labai svarbi visų šalių industrializacijai, buvo Turkijos industrializacijos proceso varomoji jėga, pasižyminti sparčiu augimu, pagrįstu didelės pridėtinės vertės produktais ir indėliu į kitus sektorius. Dėl to mašinų pramonė buvo sėkmingesnė nei kitos apdirbamosios pramonės šakos, o eksporto skaičius nuolat viršijo Turkijos pramonės eksporto vidurkį. Pagal pagamintų mašinų vertę Turkija užima šeštąją vietą Europoje.
Nuo 1990 m. Turkijos mašinų pramonė augo beveik 20 % per metus. Mašinų gamyba pradėjo užimti vis didesnę šalies eksporto dalį ir 2011 m. viršijo 11,5 mlrd. JAV dolerių (8,57 %) viso eksporto (134,9 mlrd. JAV dolerių), tai yra 22,8 % daugiau nei ankstesniais metais.
2023 m., minint šalies 100-metį, mašinų pramonei buvo iškeltas ambicingas eksporto tikslas – pasiekti 100 mlrd. JAV dolerių eksporto apimtį, o pasaulinės rinkos dalis – 2,3 %. Prognozuojama, kad Turkijos mašinų pramonės sudėtinis metinis augimo tempas (CAGR) iki 2023 m. sieks 17,8 %, o sektoriaus dalis Turkijos eksporte turėtų sudaryti ne mažiau kaip 18 %.
MVĮ
Turkijos mašinų sektoriaus augimą remia labai konkurencingos ir prisitaikančios mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ), kurios sudaro didžiąją pramonės produkcijos dalį. Turkijos MVĮ siūlo jauną, dinamišką ir gerai apmokytą darbo jėgą, derinamą su profesionaliu požiūriu į darbo vietą. Siekiant patenkinti MVĮ finansinius poreikius, teikiamos tam tikros paskatos, įskaitant atleidimą nuo muitų, PVM atleidimą nuo importuojamų ir šalies viduje įsigytų mašinų ir įrangos, kreditų skyrimą iš biudžeto ir kredito garantijų paramą. Panašiai Mažų ir vidutinių pramonės plėtros organizacija (KOSGEB) svariai prisideda prie MVĮ stiprinimo įvairiomis finansavimo, R paramos priemonėmis.&D, bendri įrenginiai, rinkos tyrimai, investicinės vietos, rinkodara, eksportas ir mokymai. 2011 m. KOSGEB šiai paramai išleido 208,3 mln. JAV dolerių.
Dėl padidėjusios mašinų gamybos sektorių dalies bendrame pramonės eksporte, kuriame yra aukštųjų technologijų, R&D išlaidos pastaruoju metu pradėjo didėti. 2010 m. R.&D išlaidos sudarė 6,5 mlrd. JAV dolerių, tai sudarė 0,84 % BVP. Siekiant padidinti ir paskatinti R&D veikla, vyriausybinės institucijos teikia daug paskatų R&D.
„Industrial Laser Solutions“ stebi Vakarų Azijos regiono, o ypač Turkijos, svarbą kaip vis svarbesnę lazerių rinką. Pavyzdžiui, „IPG Photonics“ atidarė naują biurą Stambule, Turkijoje, kad teiktų vietinę paramą ir paslaugas bendrovės šviesolaidiniams lazeriams Turkijoje ir kaimyninėse šalyse. Tai rodo IPG įsipareigojimą regionui, kuris leis bendrovei teikti greitą ir tiesioginę techninę pagalbą daugeliui lazerinio pjovimo originalios įrangos gamintojų Turkijoje, kurie naudoja jų didelio našumo šviesolaidinius lazerius.
Lazerinio apdorojimo istorija Turkijoje
Lazerinio apdirbimo istorija Turkijoje prasidėjo nuo pjovimo pritaikymų 1990-aisiais, kai automobilių ir gynybos pramonės įmonėse buvo montuojamos importuotos pjovimo staklės, konkrečiai – Europos mašinų gamintojų gaminiai. Šiandien lazeriai pjovimui vis dar populiarūs. Iki 2010 m. CO2 lazeriai dominavo kaip kilovatų lygio įrankiai, skirti tiek ploniems, tiek storiems metalams pjauti dvimatėje plokštumoje. Tada stipriai suaktyvėjo šviesolaidiniai lazeriai.
„Trumpf“ ir „Rofin-Sinar“ yra pirmaujantys CO2 lazerių tiekėjai, o IPG dominuoja šviesolaidinių lazerių, ypač žymėjimo ir kilovatų lazerių, srityje. Kiti dideli tiekėjai, tokie kaip „SPI Lasers“ ir „Rofin-Sinar“, taip pat siūlo šviesolaidinius lazerius.
Yra daug įmonių, kurios integruoja lazerines sistemas naudodamos minėtas posistemes. Kai kurie iš jų taip pat eksportuoja integruotus produktus į JAV, Indiją, Vokietiją, Rusiją ir Braziliją. Durmazlaras (Bursa, Turkija <000000 #8211; http//tr.durmazlar.com.tr), Ermaksanas (Bursa <000000 #8211; www.ermaksan.com.tr), Nukonas (Bursa <000000 #8211; www.nukon.com.tr), www.servonom.com.tr), Coskunöz (Bursa <000000#8211; www.coskunoz.com.tr) ir Adžanas (Izmiras <000000#8211; www.ajamcnc.com) gauna didžiąją dalį Turkijos lazerių pajamų, o Durmazlaras yra didžiausias lazerinio pjovimo staklių integratorius Turkijoje. „Durmazlar“, pradėjusi nuo CO2 lazerinio pjovimo staklių, pastaruosius kelerius metus gamina kilovatų galios pluošto lazerinio pjovimo stakles. Ši įmonė dabar pagamina daugiau nei 40 pjovimo staklių per mėnesį, iš kurių 10 dabar yra kilovatų galios šviesolaidiniai lazeriai. Šiandien 50 000 „Durma“ mašinų visame pasaulyje didina įvairių pramonės šakų efektyvumą.
„Ermaksan“ yra dar viena pirmaujanti mašinų gamybos įmonė, kasmet pagaminanti daugiau nei 3000 staklių, kurių dauguma yra integruoti su CO2 lazeriais. Dabar jie siūlo ir kilovatų galios pluošto lazerinius įrenginius.
„Nukon“ įdiegė šviesolaidinius lazerius ir eksportavo pirmąją iš keturių pagamintų mašinų. Bendrovė investuos <000000#8364;3 mln. eurų, kad dabartinis gamybos procesas būtų sutrumpintas nuo 60 dienų iki 15 dienų.
„Servenom“ buvo įkurta 2007 m. ir pradėjo savo gamybą nuo CNC lazerinio pjovimo ir žymėjimo bei CNC plazminio metalo apdirbimo staklių gamybos. Ji siekia tapti vienu iš labiausiai pageidaujamų prekės ženklų pasaulyje savo sektoriuje. „Coskun“, kurios apyvarta yra <000000#8364;200 mln.öz pradėjo veiklą lygiagrečiai su Turkijos gamybos pramone 1950 m. ir dabar yra viena iš pirmaujančių pramonės grupių. „Ajan“ buvo įkurta 1973 m., o pastaraisiais metais daugiausia dėmesio skyrė lakštinio metalo pjovimui ir formavimui.
2005 m. Turkijos lazerių eksportas iš viso sudarė 480 000 JAV dolerių (23 lazeriai), o lazerių importas – 45,2 mln. JAV dolerių (740 lazerių). Šie tarifai palaipsniui didėjo kiekvienais metais, išskyrus 2009 m., kai pajuto pasaulinės ekonomikos recesijos padarinius, o importo tarifai sumažėjo iki 46,9 mln. USD nuo 81,6 mln. USD 2008 m. Iki 2010 m. pabaigos palūkanų normos atgavo beveik visus savo nuostolius.
Nepaisant to, eksporto tempams recesija įtakos neturėjo – tais metais jie išaugo nuo 7,6 mln. USD iki 17,7 mln. USD. 2011 m. bendra Turkijos lazerių eksporto suma siekė apie 27,8 mln. JAV dolerių (126 lazeriai). Palyginti su eksporto skaičiais, lazerių importas buvo didesnis – iš viso 104,3 mln. USD (1 630 lazerių). Tačiau manoma, kad importo ir eksporto skaičiai yra didesni, kai lazeriai importuojami arba eksportuojami kaip sistemų su skirtingais, kartais net neteisingais, HS kodais (tarptautiniu standartiniu prekybos produktų kodavimu) dalis.
Svarbios pramonės šakos
Per pastaruosius 20 metų Turkija žengė reikšmingų žingsnių gynybos pramonėje. Anksčiau būdama nuo užsienio priklausoma šalimi, šiandien Turkija kuria ir gamina savo vietinius produktus, pasinaudodama nacionalinėmis galimybėmis. Gynybos pramonės sekretoriato pateiktame 2012–2016 m. strateginiame plane siekiama, kad gynybos eksportas siektų 2 mlrd. JAV dolerių. Taigi, gynybos įmonėms yra didelis poreikis įtraukti lazerines technologijas į kūrimą ir gamybą.
Remiantis Turkijos pramonės strategijos ataskaita, apimančia 2011–2014 m. laikotarpį, bendras šalies strateginis tikslas buvo nustatytas kaip „didinti Turkijos pramonės konkurencingumą ir efektyvumą bei paspartinti transformaciją į pramonės struktūrą, kuri užimtų didesnę dalį pasaulio eksporte, kurioje daugiausia gaminami aukštųjų technologijų produktai su didele pridėtine verte, kurioje dirba kvalifikuota darbo jėga ir kuri tuo pačiu metu yra jautri aplinkai ir visuomenei“. Siekiant šio tikslo, vienas iš pagrindinių strateginių uždavinių yra „didinti vidutinių ir aukštųjų technologijų sektorių svorį gamyboje ir eksporte“. Energetikos, maisto, automobilių, informacinių ir ryšių technologijų, „lazerinių ir optinių sistemų“ bei mašinų gamybos technologijų sritys apibrėžiamos kaip pagrindinės sritys, į kurias bus sutelktas dėmesys siekiant šio tikslo.
Aukščiausioji mokslo ir technologijų taryba (SCST) yra aukščiausio rango mokslo, technologijų ir inovacijų (MTI) politikos formavimo organas, kuriam pirmininkauja ministras pirmininkas, turintis sprendimų priėmimo galią nacionalinės MTI politikos srityje. 2011 m. vykusiame 23-iajame SCST susitikime buvo pabrėžta, kad didelę pridėtinę vertę kuriantys sektoriai, kurie didina ekonominę gerovę, užtikrina technologijų tobulinimą ir didina konkurencingumą, tęsiant R&D, turi būti laikomi svarbiais sektoriais, kurie didina konkurencingumą ir užtikrina tvarų Turkijos vystymąsi. Optikos sektorius laikomas vienu iš tokių galingų sektorių.
Nors lazerių pramonės padėtis greitai pagerėjo dėl susidomėjimo pluošto lazeriais pjovimo sektoriuje ir gynybos pramonei, Turkija lazerių negamindavo ir visus lazerinius modulius importuodavo iš užsienio. Net ir neturint gynybos pramonės duomenų, lazerių importas siekė apie 100 mln. dolerių. Taigi, optikos ir lazerių technologijos buvo paskelbtos strategine technologijų sritimi, kurią rems vyriausybė. Pavyzdžiui, gavus vyriausybės paramą, 2007 m. buvo įkurta „FiberLAST“ (Ankara – www.fiberlast.com.tr) – pirmoji pramonės įmonė, užsiimanti R.&D aktyvumas skaidulinio lazerio srityje. Įmonė projektuoja, kuria ir gamina šviesolaidinius lazerius Turkijoje (žr. šoninę juostą „Skaidulinių lazerių pradininkė Turkijoje“).
Kaip matyti iš šios ataskaitos, Turkija tapo gyvybinga pramoninių lazerinių sistemų rinka, be to, šalis išplėtojo besiplečiančią sistemų tiekėjų bazę, kuri žengia į priekį daugelyje tarptautinių rinkų. Pradėta pradinė vietinė lazerių veikla, kuri pradės tenkinti sistemų integratorių poreikius. ✺
Turkijos pluošto lazerio pradininkas
„FiberLAST“ (Ankara) buvo pirmoji pramonės įmonė, užsiimanti šviesolaidinio lazerio R technologijomis.&D veikla Turkijoje. Ji buvo įkurta 2007 m., siekiant Turkijoje projektuoti, kurti ir gaminti šviesolaidinius lazerius. Remiama universiteto bendradarbių grupės, „FiberLAST“ R&D komanda sukūrė savo patentuotus šviesolaidinius lazerius. Įmonė kuria ir gamina šviesolaidinius lazerius bendradarbiaudama su Bilkento universitetu ir Artimųjų Rytų technikos universitetu (METU). Nors pagrindinis dėmesys skiriamas pramoninėms sistemoms, bendrovė taip pat gali kurti šviesolaidines lazerines sistemas specialiems klientų poreikiams ir akademinėms bei mokslinėms reikmėms. „FiberLAST“ pritraukė nemažą vyriausybės finansavimą.&D finansavimo, pasirašiusi mokslinių tyrimų sutartis su KOSGEB (vyriausybine organizacija, remiančia mažus ir vidutinius verslininkus) ir TUBITAK (Turkijos mokslinių ir technologinių tyrimų taryba). „FiberLAST“ gali sekti akademinius pasiekimus ir pritaikyti juos savo gaminiuose bei kurti patentuotus ir novatoriškus produktus visame pasaulyje. Su šiais metodais. Jos sukurta šviesolaidinio lazerio technologija jau yra rinkoje žymėjimo reikmėms.
