Iš: www.industrial-lasers.com
Lazerių eksportas ir vyriausybės parama toliau auga
Koray Eken
Diversifikuota ekonomika, artumas Europai, Artimiesiems Rytams ir Centrinei Azijai, integracija su užsienio rinkomis, išorinis ES stojimo ramstis, tvirtas ekonomikos valdymas ir struktūrinės reformos yra Turkijos ilgalaikių perspektyvų varomosios jėgos. Nuo 2001 m. krizės šalis demonstravo vieną sėkmingiausių augimo rodiklių pasaulyje – nuo 2002 iki 2008 m. ekonomika augo 27 ketvirčius iš eilės dėl padidėjusio produktyvumo, ir tapo 17-a pagal dydį ekonomika pasaulyje.
Mašinų pramonė, labai svarbi visų šalių industrializacijai, buvo Turkijos industrializacijos proceso varomoji jėga, pasižyminti sparčiu augimu, pagrįstu didelės pridėtinės vertės produktais ir indėliu į kitus sektorius. Dėl to mašinų pramonė buvo sėkmingesnė nei kitos apdirbamosios pramonės šakos, o eksporto skaičius nuolat viršijo Turkijos pramonės eksporto vidurkį. Pagal pagamintų mašinų vertę Turkija užima šeštąją vietą Europoje.
Nuo 1990 m. Turkijos mašinų pramonė auga beveik 20 % per metus. Mašinų gamyba pradėjo užimti vis didesnę šalies eksporto dalį ir 2011 m. viršijo 11,5 mlrd. JAV dolerių (8,57 %) viso eksporto (134,9 mlrd. JAV dolerių), tai yra 22,8 % daugiau nei ankstesniais metais.
2023 m., minint šalies 100-ąsias metines, mašinų pramonei buvo iškeltas ambicingas eksporto tikslas – pasiekti 100 mlrd. JAV dolerių eksporto apimtį ir 2,3 % pasaulinės rinkos dalį. Prognozuojama, kad Turkijos mašinų pramonės sudėtinis metinis augimo tempas (CAGR) iki 2023 m. sieks 17,8 %, o sektoriaus dalis Turkijos eksporte turėtų sudaryti ne mažiau kaip 18 %.
MVĮ
Turkijos mašinų sektoriaus augimą remia labai konkurencingos ir prisitaikančios mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ), kurios sudaro didžiąją dalį pramonės produkcijos. Turkijos MVĮ siūlo jauną, dinamišką ir gerai apmokytą darbo jėgą, derinamą su profesionaliu požiūriu į darbo vietą. Siekiant patenkinti MVĮ finansinius poreikius, teikiamos tam tikros paskatos, įskaitant atleidimą nuo muitų, PVM atleidimą už importuojamas ir šalies viduje įsigytas mašinas ir įrangą, kreditų skyrimą iš biudžeto ir kredito garantijų paramą. Panašiai Mažos ir vidutinės pramonės plėtros organizacija (KOSGEB) svariai prisideda prie MVĮ stiprinimo įvairiomis paramos priemonėmis finansavimo, mokslinių tyrimų ir plėtros, bendrų įrenginių, rinkos tyrimų, investicinių vietų, rinkodaros, eksporto ir mokymo srityse. 2011 m. KOSGEB šiai paramai išleido 208,3 mln. USD.
Dėl padidėjusios mašinų gamybos sektorių dalies bendrame pramonės eksporte, apimančiame aukštąsias technologijas, pastaruoju metu pradėjo didėti išlaidos MTEP. 2010 m. išlaidos MTEP sudarė 6,5 mlrd. JAV dolerių, tai sudarė 0,84 % BVP. Siekdamos didinti ir skatinti MTEP veiklą, vyriausybinės institucijos teikia daug paskatų MTEP.
„Industrial Laser Solutions“ stebi Vakarų Azijos regiono, o ypač Turkijos, svarbą kaip vis svarbesnę lazerių rinką. Pavyzdžiui, „IPG Photonics“ atidarė naują biurą Stambule, Turkijoje, kad teiktų vietinę paramą ir paslaugas bendrovės šviesolaidiniams lazeriams Turkijoje ir kaimyninėse šalyse. Tai rodo IPG įsipareigojimą regionui, kuris leis bendrovei teikti greitą ir tiesioginę techninę paramą daugeliui lazerinio pjovimo originalios įrangos gamintojų Turkijoje, kurie naudoja jų didelio našumo šviesolaidinius lazerius.
Lazerinio apdorojimo istorija Turkijoje
Lazerinio apdirbimo istorija Turkijoje prasidėjo nuo pjovimo pritaikymo XX a. 10-ajame dešimtmetyje, kai importuotos pjovimo staklės, konkrečiai – Europos mašinų gamintojų gaminiai, buvo montuojamos automobilių ir gynybos pramonės įmonėse. Šiandien lazeriai pjovimui vis dar populiarūs. Iki 2010 m. CO2 lazeriai dominavo kaip kilovatų lygio įrankiai, skirti tiek plonų, tiek storų metalų 2D pjovimui. Vėliau sparčiai išpopuliarėjo šviesolaidiniai lazeriai.
„Trumpf“ ir „Rofin-Sinar“ yra pirmaujantys CO2 lazerių tiekėjai, o IPG dominuoja šviesolaidinių lazerių, ypač žymėjimo ir kilovatų lazerių, srityje. Kiti dideli tiekėjai, tokie kaip „SPI Lasers“ ir „Rofin-Sinar“, taip pat siūlo šviesolaidinių lazerių gaminius.
Yra daug įmonių, kurios integruoja lazerines sistemas, naudodamos minėtas posistemes. Kai kurios iš jų taip pat eksportuoja integruotus produktus į JAV, Indiją, Vokietiją, Rusiją ir Braziliją. Didžiąją Turkijos lazerių pajamų dalį sudaro „Durmazlar“ (Bursa, Turkija – http://tr.durmazlar.com.tr), „Ermaksan“ (Bursa – www.ermaksan.com.tr), „Nukon“ (Bursa – www.nukon.com.tr), „Servenom“ (Kayseris – www.servonom.com.tr), „Coskunöz“ (Bursa – www.coskunoz.com.tr) ir „Ajan“ (Izmiras – www.ajamcnc.com), o „Durmazlar“ yra didžiausias lazerinio pjovimo staklių integratorius Turkijoje. „Durmazlar“, pradėjusi nuo CO2 lazerinio pjovimo staklių, pastaruosius kelerius metus gamina kilovatų galios pluošto lazerinio pjovimo stakles. Dabar ši įmonė per mėnesį pagamina daugiau nei 40 pjovimo staklių, iš kurių 10 dabar yra kilovatų galios pluošto lazeriai. Šiandien 50 000 „Durma“ staklių prisideda prie įvairių pramonės šakų efektyvumo visame pasaulyje.
„Ermaksan“ yra dar viena pirmaujanti mašinų gamybos įmonė, kasmet pagaminanti daugiau nei 3000 įrenginių, kurių dauguma yra integruoti su CO2 lazeriais. Dabar jie siūlo ir kilovatų galios skaidulinio lazerio įrenginius.
„Nukon“ įdiegė šviesolaidinius lazerius ir eksportavo pirmąją iš keturių pagamintų mašinų. Bendrovė investuos 3 mln. eurų, kad dabartinis gamybos procesas būtų sutrumpintas nuo 60 dienų iki 15 dienų.
„Servenom“ buvo įkurta 2007 m. ir pradėjo savo gamybą nuo CNC lazerinio pjovimo ir žymėjimo bei CNC plazminio metalo apdirbimo staklių gamybos. Ji siekia tapti vienu iš labiausiai vertinamų prekės ženklų pasaulyje savo sektoriuje. „Coskunöz“, kurios apyvarta siekė 200 mln. eurų, 1950 m. pradėjo veiklą lygiagrečiai su Turkijos gamybos pramone ir dabar yra viena iš pirmaujančių pramonės grupių. „Ajan“ buvo įkurta 1973 m., o pastaraisiais metais daugiausia dėmesio skyrė lakštinio metalo pjovimui ir formavimui.
2005 m. Turkijos lazerių eksportas iš viso sudarė 480 000 JAV dolerių (23 lazeriai), o lazerių importas – 45,2 mln. JAV dolerių (740 lazerių). Šie rodikliai kasmet palaipsniui didėjo, išskyrus 2009 m., kai pajuto pasaulinės ekonomikos recesijos padarinius, ir importo rodikliai sumažėjo iki 46,9 mln. JAV dolerių nuo 81,6 mln. JAV dolerių 2008 m. Iki 2010 m. pabaigos rodikliai atsigavo beveik visus patirtus nuostolius.
Nepaisant to, eksporto apimtys nepakito dėl recesijos – tais metais jos išaugo nuo 7,6 mln. USD iki 17,7 mln. USD. 2011 m. bendra Turkijos lazerių eksporto suma siekė apie 27,8 mln. USD (126 lazeriai). Palyginti su eksporto skaičiais, lazerių importas buvo didesnis – iš viso 104,3 mln. USD (1 630 lazerių). Tačiau manoma, kad importo ir eksporto skaičiai yra didesni, kai lazeriai importuojami arba eksportuojami kaip sistemų su skirtingais, kartais net neteisingais, HS kodais (tarptautinis standartinis prekybos produktų kodavimas) dalis.
Svarbios pramonės šakos
Per pastaruosius 20 metų Turkija žengė reikšmingus žingsnius gynybos pramonėje. Anksčiau būdama nuo užsienio priklausoma šalimi, šiandien Turkija kuria ir gamina vietinius produktus, pasinaudodama nacionalinėmis galimybėmis. Gynybos pramonės sekretoriato pateiktame 2012–2016 m. strateginiame plane siekiama pasiekti 2 mlrd. JAV dolerių gynybos eksportui. Todėl gynybos įmonėms yra didelis poreikis įtraukti lazerines technologijas į plėtrą ir gamybą.
Remiantis Turkijos pramonės strategijos ataskaita, apimančia 2011–2014 m. laikotarpį, bendras šalies strateginis tikslas buvo nustatytas kaip „didinti Turkijos pramonės konkurencingumą ir efektyvumą bei paspartinti transformaciją į pramonės struktūrą, kuri užima didesnę pasaulio eksporto dalį, kurioje daugiausia gaminami aukštosios technologijos produktai su didele pridėtine verte, kurioje dirba kvalifikuota darbo jėga ir kuri tuo pačiu metu yra jautri aplinkai ir visuomenei“. Siekiant šio tikslo, vienas iš pagrindinių strateginių tikslų yra „didinti vidutinių ir aukštųjų technologijų sektorių svorį gamyboje ir eksporte“. Energetika, maistas, automobilių pramonė, informacinės ir ryšių technologijos, „lazerinės ir optinės sistemos“ bei mašinų gamybos technologijos apibrėžiamos kaip pagrindinės sritys, į kurias bus sutelktas dėmesys siekiant šio tikslo.
Aukščiausioji mokslo ir technologijų taryba (SCST) yra aukščiausio rango mokslo, technologijų ir inovacijų (MTI) politikos formavimo organas, kuriam pirmininkauja ministras pirmininkas, turintis sprendimų priėmimo galią nacionalinės MTI politikos srityje. 23-iajame SCST posėdyje 2011 m. buvo pabrėžta, kad didelės pridėtinės vertės sektoriai, kurie gerina ekonominę gerovę, užtikrina technologijų tobulinimą ir didina konkurencingumą, tęsiant mokslinius tyrimus ir plėtrą, turi būti laikomi svarbiais sektoriais, didinančiais konkurencingumą ir užtikrinančiais tvarų Turkijos vystymąsi. Optikos sektorius laikomas vienu iš šių galingų sektorių.
Nors lazerių pramonės padėtis greitai pagerėjo dėl susidomėjimo pjovimo sektoriui ir gynybos pramonei skirtais skaiduliniais lazeriais, Turkija lazerių negamindavo ir visus lazerinius modulius importuodavo iš užsienio. Net ir neturint duomenų apie gynybos pramonę, lazerių importas siekė apie 100 mln. JAV dolerių. Todėl optikos ir lazerių technologijos buvo paskelbtos strategine technologijų sritimi, kurią rems vyriausybė. Pavyzdžiui, gavus vyriausybės paramą, 2007 m. buvo įkurta „FiberLAST“ (Ankara – www.fiberlast.com.tr) – pirmoji pramonės įmonė, užsiimanti moksliniais tyrimais ir plėtra skaidulinių lazerių srityje. Įmonė projektuoja, kuria ir gamina skaidulinius lazerius Turkijoje (žr. šoninę juostą „Skaidulinių lazerių pradininkė Turkijoje“).
Kaip matyti iš šios ataskaitos, Turkija tapo gyvybinga pramoninių lazerinių sistemų rinka, be to, šalis išvystė besiplečiančią sistemų tiekėjų bazę, kuri sparčiai žengia į daugelį tarptautinių rinkų. Prasidėjo pradinė vietinė lazerių veikla, kuri pradės tenkinti sistemų integratorių poreikius. ✺
Turkijos pluošto lazerio pradininkas
„FiberLAST“ (Ankara) buvo pirmoji pramonės įmonė Turkijoje, užsiimanti šviesolaidinių lazerių moksliniais tyrimais ir plėtra. Ji buvo įkurta 2007 m., siekiant Turkijoje projektuoti, kurti ir gaminti šviesolaidinius lazerius. Remiama universitetų bendradarbių grupės, „FiberLAST“ tyrimų ir plėtros komanda sukūrė savo patentuotus šviesolaidinius lazerius. Įmonė kuria ir gamina šviesolaidinius lazerius bendradarbiaudama su Bilkento universitetu ir Artimųjų Rytų technikos universitetu (METU). Nors pagrindinis dėmesys skiriamas pramoninėms sistemoms, įmonė taip pat gali kurti šviesolaidinių lazerių sistemas specialiems klientų poreikiams ir akademinėms bei mokslinėms reikmėms. „FiberLAST“ iki šiol pritraukė didelį vyriausybės finansavimą moksliniams tyrimams ir plėtrai, pasirašiusi tyrimų sutartis su KOSGEB (vyriausybine organizacija, remiančia mažus ir vidutinius verslininkus) ir TUBITAK (Turkijos mokslinių ir technologinių tyrimų taryba). „FiberLAST“ gali sekti akademinius pasiekimus ir taikyti juos savo gaminiuose bei kurti patentuotus ir novatoriškus produktus visame pasaulyje. Taikydama šiuos metodus, jos sukurta šviesolaidinių lazerių technologija jau yra rinkoje žymėjimo reikmėms.
